Kai parsinešiau šitą knygą, mano su literatūra nelabai draugaujanti teta pakomentavo: „Kokias čia nesąmones skaitai?“ Paskui nusičiupo ir visą vakarą kikeno bei garsiai skaitė ištraukas. Geras ženklas, pagalvojau.
Pradžia tikrai buvo smagi ir daug žadanti. Apie tokią pačiuožusią šeimynėlę, pačiuožusiam ateities pasauly pardavinėjančią vieną už kitą kūrybiškesnius nusižudymo būdus. Tėvai idėjiškai puoselėja parduotuvę, migrenų ir neurozių kamuojamas vyresnysis sūnus užsidaręs savo kambaryje generuoja genialias masinių savižudybių idėjas, nevykėle ir baidykle besijaučianti dukra bando atrasti savo vietą šeimos versle. Šeimynėlės gyvenimas būtų niūriai idiliškas, jei ne jaunėlis sūnus, kažkoks nesusipratimas, gimęs tėvams nusprendus išmėginti konkurentų siūlomą produktą – suplyšusį prezervatyvą. Produktas pasirodė tikrai nevykęs: užsikrėsti lytiškai plintančia liga ir pakratyti kojas nė vienam nepavyko, o štai sūneliui smegenyse kažkas susisuko. Išėjo nei šioks, nei toks: dar kūdikis būdamas pradėjo šypsotis, o augant problemų vis daugėja: tai nei iš šio, nei iš to ima niūniuoti, tai debesis krautuvėlės kieme gaudo, o baisiausia, kad visuose dalykuose mato tik gerąją pusę. Tėvai neišmano, ko imtis, o vaikis iš pradžių lėtai ir nepastebimai, o vėliau vis užtikrinčiau ima keisti ne tik savo šeimos, bet ir su pasauliu nusprendusių atsisveikinti krautuvėlės klientų gyvenimus.
Absurdo ir juodojo humoro knygoje netrūksta, ypač pirmoje jos pusėje. Užtat man pritrūko ryškesnio siužeto, įvykiai dažnai atrodė nelogiški ir pritempti, ypač istorijos pabaiga. Ilgainiui autorius vis dažniau ima nuklysti į keistus pafilosofavimus ir veikėjų galvose vykstančių konfliktų aprašymus, kurie man ne itin įsipaišė į bendrą gana lengvabūdišką atmosferą. Labai nevientisa man pasirodė šita knyga, kažkas joje man nelipo. Gal koją pakišo tai, kad autorius – prancūzas: nesuprantu aš jų ir viskas, kažkoks keistas tas jų stilius ir mąstysena. Knygos trumpumas man tapo privalumu, nes per porą valandų, kiek užtruko ją perskaityti, nespėjo įgristi. Dar 50 puslapių jau būtų buvę per daug.
Verdiktas: 6/10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą