Pirmoji „Kino pavasario“ filmų
porcija, suvartota penktadienį ir šeštadienį.
Betliejus. Apie nesibaigiančius Artimųjų rytų karinius konfliktus
prikurta daug filmų. Jie dažniausiai būna neblogi, kai kurie netgi visai geri,
bet ar buvo šioje srityje kas nors tikrai išskirtinio, nepamenu – bent jau man
matyti neteko. „Betliejus“ – vienas iš tų visai neblogų, nors ir ne
išskirtinis.
Man patiko realistiškai
pavaizduota Palestinos kovotojų situacija. Nes juk neužtenka visiems kovoti
prieš bendrą priešą, reikia dar ir pasipešti tarpusavyje, kas kovoja
teisingiau, kam priklauso daugiau garbės ir privilegijų. Patiko pagrindinis
veikėjas palestinietis – eilinis nelabai daug košės galvoj turintis paauglys,
kuriam atrodo labai kieta įrodinėti drąsą apsivelkant prieštvaninę neperšaunamą
liemenę ir stojant prieš šautuvo vamzdį. Gana įtikinamai atrodė ir jo ryšys su
Izraelio agentu, balansuojantis ant trapios tarpusavio pasitikėjimo ir
simpatijos bei priešiškumo kitos barikadų pusės atstovui ribos.
Papildomą balą filmas gauna už
pabaigą, kuri man buvo maloniai netikėta – tikrai maniau, kad viskas išsiriš banaliau.
Bet banalumo „Betliejuje“, skirtingai nei pernai žiūrėtame panašios tematikos
„Alyvmedyje“, nedaug.
Verdiktas: 8/10.
Sniego traukinys. Šito filmo laukiau labiausiai, ir visai buvo dėl
ko. Patinka man visokios distopinės, apokaliptinės ir post-apokaliptinės
istorijos, ypač kai jos gerai suregztos. Šitas filmas suregztas gerai: gal ne
tiek pats pasakojimas, kuriame yra šiokių tokių skylių, bet tai, kaip jis
pastatytas. Velniškai paveikus reginys, balansuojantis ant blockbusterio ir ir
nepriklausomo meninio kino ribos. Įsivaizduoju, kad bus, kas jį žiūrės vien dėl
veiksmo, nes jo daug, jis prasideda nuo pirmos minutės ir vyksta be atokvėpių,
įtampa nenuslūgsta per visą filmą. Kovų scenos brutalios, kartais net iki
absurdiško lygio. Apskritai absurdo filme daug, jis išlenda netikėčiausiose
vietose, ir tai yra viena geriausių filmo savybių. Ko verta vien scena, kai
pačiame kruvino susirėmimo įkarštyje abi pusės nustoja kapojusios galvas, kad
suskaičiuotų likusias sekundes iki Naujųjų metų!
Sukilėlių personažai gan
standartiniai, ne kartą matyti (išskyrus paplaukusių korėjiečių porelę, į kurią
žiūrėti tikrai smagu), o vat blogiečiai pirmos klasės atstovai, nors
groteskiški ir karikatūriški iki negalėjimo, kur kas įdomesni. Sacharininė
pradinukų mokytoja primena steroidų apsirijusį Duracell zuikį, o nuo Tildos
Swinton vaidinamos ministrės išvis neįmanoma atplėšt akių.
Apskritai filmas gan tamsus,
optimizmo jame nedaug, o komiškos scenos tik dar labiau išryškina situacijos
absurdiškumą ir beprasmybę. Tikėjimo žmonija ir šviesia jos ateitimi jis tikrai
nesustiprins. Tačiau reginys neeilinis.
Verdiktas: 9/10.
Judas. Nuo rusų kino paprastai laikausi atokiau, bet man labai
patinka biblinių istorijų interpretacijos ir dekonstrukcijos, tad susigundžiau
šiuo filmu. Ir jis tapo pirmuoju metų nusivylimu. Labai gaila, nes idėja –
parodyti Judą kaip simpatingą, tačiau nesuprastą personažą – įdomi, nors ir
nenauja, bet jos išpildymas pasirodė nekoks.
Visų pirma mane šiame filme
baisiai erzino rusų kalba. Ji mane ir šiaip erzina, o iš biblinių veikėjų lūpų
skambėjo išvis groteskiškai. Gal kažkam ji graži, melodinga ir t.t., bet man
tai – gezų kalba, ir nieko čia nepadarysi.
Nepatiko man ir pagrindinis
personažas. Teko skaityti nemažai liaupsių Judą vaidinusiam aktoriui, bet aš
nuolatinio pamišėliškos veido išraiškos ir išpuvusių dantų demonstravimo bei
rėksmingų monologų nepavadinčiau gera vaidyba. Labai jau perspausta viskas,
dramatizuota iki negalėjimo. Neskanu. Monologai kine man išvis atrodo kažkoks
nesusipratimas: jeigu režisierius turi jų griebtis, kad atskleistų veikėjo
savijautą ar mintis, vadinasi, jis paprasčiausiai nesugeba to parodyti
kitokiais, natūraliau atrodančiais būdais. Ir šiaip labai jau daug garbės tam
Judui suteikta, pusiau sudievintas jis toks išėjo, vienintelis iš kvailos avinų
apaštalų bandos iš tikro suprantantis Mokytoją ir žinantis, ką reikia padaryti.
Netgi kai kurie Jėzaus žodžiai jam suteikti. Kažkokia plokščia man pasirodė
šita interpretacija.
Verdiktas: 5/10.