2014 m. kovo 24 d., pirmadienis

KP 14: pirma dalis

Pirmoji „Kino pavasario“ filmų porcija, suvartota penktadienį ir šeštadienį.

Betliejus. Apie nesibaigiančius Artimųjų rytų karinius konfliktus prikurta daug filmų. Jie dažniausiai būna neblogi, kai kurie netgi visai geri, bet ar buvo šioje srityje kas nors tikrai išskirtinio, nepamenu – bent jau man matyti neteko. „Betliejus“ – vienas iš tų visai neblogų, nors ir ne išskirtinis.
Man patiko realistiškai pavaizduota Palestinos kovotojų situacija. Nes juk neužtenka visiems kovoti prieš bendrą priešą, reikia dar ir pasipešti tarpusavyje, kas kovoja teisingiau, kam priklauso daugiau garbės ir privilegijų. Patiko pagrindinis veikėjas palestinietis – eilinis nelabai daug košės galvoj turintis paauglys, kuriam atrodo labai kieta įrodinėti drąsą apsivelkant prieštvaninę neperšaunamą liemenę ir stojant prieš šautuvo vamzdį. Gana įtikinamai atrodė ir jo ryšys su Izraelio agentu, balansuojantis ant trapios tarpusavio pasitikėjimo ir simpatijos bei priešiškumo kitos barikadų pusės atstovui ribos.
Papildomą balą filmas gauna už pabaigą, kuri man buvo maloniai netikėta – tikrai maniau, kad viskas išsiriš banaliau. Bet banalumo „Betliejuje“, skirtingai nei pernai žiūrėtame panašios tematikos „Alyvmedyje“, nedaug.
Verdiktas: 8/10.

Sniego traukinys. Šito filmo laukiau labiausiai, ir visai buvo dėl ko. Patinka man visokios distopinės, apokaliptinės ir post-apokaliptinės istorijos, ypač kai jos gerai suregztos. Šitas filmas suregztas gerai: gal ne tiek pats pasakojimas, kuriame yra šiokių tokių skylių, bet tai, kaip jis pastatytas. Velniškai paveikus reginys, balansuojantis ant blockbusterio ir ir nepriklausomo meninio kino ribos. Įsivaizduoju, kad bus, kas jį žiūrės vien dėl veiksmo, nes jo daug, jis prasideda nuo pirmos minutės ir vyksta be atokvėpių, įtampa nenuslūgsta per visą filmą. Kovų scenos brutalios, kartais net iki absurdiško lygio. Apskritai absurdo filme daug, jis išlenda netikėčiausiose vietose, ir tai yra viena geriausių filmo savybių. Ko verta vien scena, kai pačiame kruvino susirėmimo įkarštyje abi pusės nustoja kapojusios galvas, kad suskaičiuotų likusias sekundes iki Naujųjų metų!
Sukilėlių personažai gan standartiniai, ne kartą matyti (išskyrus paplaukusių korėjiečių porelę, į kurią žiūrėti tikrai smagu), o vat blogiečiai pirmos klasės atstovai, nors groteskiški ir karikatūriški iki negalėjimo, kur kas įdomesni. Sacharininė pradinukų mokytoja primena steroidų apsirijusį Duracell zuikį, o nuo Tildos Swinton vaidinamos ministrės išvis neįmanoma atplėšt akių.
Apskritai filmas gan tamsus, optimizmo jame nedaug, o komiškos scenos tik dar labiau išryškina situacijos absurdiškumą ir beprasmybę. Tikėjimo žmonija ir šviesia jos ateitimi jis tikrai nesustiprins. Tačiau reginys neeilinis.
Verdiktas: 9/10.


Judas. Nuo rusų kino paprastai laikausi atokiau, bet man labai patinka biblinių istorijų interpretacijos ir dekonstrukcijos, tad susigundžiau šiuo filmu. Ir jis tapo pirmuoju metų nusivylimu. Labai gaila, nes idėja – parodyti Judą kaip simpatingą, tačiau nesuprastą personažą – įdomi, nors ir nenauja, bet jos išpildymas pasirodė nekoks.
Visų pirma mane šiame filme baisiai erzino rusų kalba. Ji mane ir šiaip erzina, o iš biblinių veikėjų lūpų skambėjo išvis groteskiškai. Gal kažkam ji graži, melodinga ir t.t., bet man tai – gezų kalba, ir nieko čia nepadarysi.
Nepatiko man ir pagrindinis personažas. Teko skaityti nemažai liaupsių Judą vaidinusiam aktoriui, bet aš nuolatinio pamišėliškos veido išraiškos ir išpuvusių dantų demonstravimo bei rėksmingų monologų nepavadinčiau gera vaidyba. Labai jau perspausta viskas, dramatizuota iki negalėjimo. Neskanu. Monologai kine man išvis atrodo kažkoks nesusipratimas: jeigu režisierius turi jų griebtis, kad atskleistų veikėjo savijautą ar mintis, vadinasi, jis paprasčiausiai nesugeba to parodyti kitokiais, natūraliau atrodančiais būdais. Ir šiaip labai jau daug garbės tam Judui suteikta, pusiau sudievintas jis toks išėjo, vienintelis iš kvailos avinų apaštalų bandos iš tikro suprantantis Mokytoją ir žinantis, ką reikia padaryti. Netgi kai kurie Jėzaus žodžiai jam suteikti. Kažkokia plokščia man pasirodė šita interpretacija.

Verdiktas: 5/10.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą