2014 m. kovo 19 d., trečiadienis

Kino pavasaris 2014

Laukia krūva neaprašytų knygų, bet joms kurį laiką teks pabūti nuošalyje, nes jau rytoj prasideda kino pavasaris. Net virpu viduje, kaip laukiu. Bilietus pirkau daugiau nei prieš savaitę, bet Vingyje jau buvo justi šventės nuotaika. Labai smagu ir šiek tiek pavydu, kai perki 10 bilietų, o prieš tave stovintis žmogus – 30. Kada nors ir aš festivalio proga pasiimsiu atostogas ir žiūrėsiu po 3 filmus per dieną, kol susisuks galva.

Kadangi pernai iš 5 filmų tikrai patiko tik vienas, o kiti buvo labai vidutiniški arba stipriai nuvylė, šiemet velniškai ilgai susidarinėjau savo programą. Labai tikiuosi, kad pastangos atsipirks. Štai ką artimiausias dvi savaites žiūrėsiu (filmų aprašymai paimti iš „Kino pavasario“ puslapio):

  • Betliejus. Razis ir Sanfuras tokie artimi, kad beveik pamiršo, kokiomis aplinkybėmis susipažino. Razis dirba Izraelio slaptosioms tarnyboms, o Sanfuras – jaunas informatorius iš Palestinos. Vieną dieną Raziui pavedama užduotis likviduoti ieškomiausią „Al-aqsa“ kankinių brigados lyderį, kuris yra Sanfuro brolis Ibrahimas. Per kruviną susirėmimą Izraelio armija nužudo Ibrahimą. „Al-aqsa“ prisiekia atkeršyti Izraelio teritorijoje. Į planą įtraukiamas ir gedintis Sanfuras. Praradus informatorių Raziui gresia atleidimas iš darbo. Abu vyrai susiduria su neišsprendžiama dilema ir nebėra tikri, kuo gali pasitikėti.
  • Sniego traukinys. 2031-ieji. Jau praėjo septyniolika metų po to, kai žlugo paskutinis bandymas sustabdyti globalinį klimato atšilimą. Žemės planetą sustingdęs ledynmetis išnaikino visą žmoniją. Liko gyvi tik tie, kurie spėjo nusipirkti bilietą ar kitaip patekti į traukinį. Milijardierius pramoninkas Vilfordas vienintelis numatė, kad miestus sugriaus ir užšaldys sniegas. Todėl jis nutiesė milžinišką geležinkelį ir sukonstravo traukinį, kuris privalo judėti be sustojimų, nes kitaip varikliai neteks energijos. Per kiekvienus metus traukinys apvažiuoja vieną ratą aplink pasaulį. Jame apsigyvenusi visuomenė pasiskirstė pagal socialines klases: vargingiausieji keleiviai apgailėtinomis sąlygomis tūno keliuose paskutiniuose vagonuose ir tarnauja turtingiesiems, o pasiturintys asmenys įsikūrė prabangiai įrengtose kajutėse arčiau lokomotyvo. Nenuostabu, kad neapsieinama be nesutarimų ir pagiežos, tad traukinyje bręsta revoliucija. Norint ją laimėti, reikia užgrobti lokomotyvą ir perimti variklių kontrolę.
  • Judas. Smulkus vagišius Judas ieško lengvo grobio turgaus aikštėje, kurioje Kristus skaito pamokslą, o jo apaštalai renka išmaldą. Judas seka paskui apaštalus, pavagia dalį surinktų pinigų, tačiau nelieka nepastebėtas. Kristus vis dėlto atleidžia sučiuptam vagišiui ir pakviečia prisijungti prie savo pasekėjų. Jis netgi paskiria Judą iždininku. Netikėtas Kristaus pasiūlymas šokiruoja Judą, bet jis sutinka tapti vienu iš apaštalų, nes labai nori sužinoti, kas bus toliau. Pamažu jis perpranta Kristaus žodžių esmę, tačiau mano, kad apaštalai pernelyg aklai tiki savo Mokytoju. Judas nepraleidžia progos pasiginčyti ieškodamas tikrosios tiesos. Tačiau dauguma apaštalų jo nesiklauso, tad Judas jaučiasi nesuprastas. Jo neapleidžia mintis, kad Kristaus mokymai gali nugrimzti užmarštin, jei jis nebus paaukotas. Tad Judas ir nusprendžia išduoti Mokytoją.
  • Kerai nuo tamsos. Filme pasakojama apie bevardžio personažo tris gyvenimo epizodus. Be jokios įžangos žiūrovas supažindinamas su jo gyvenimu penkiolikos asmenų bendruomenėje, įsikūrusioje mažoje Estijos saloje. Vėliau vyras nuo jos atsiriboja ir gyvena vienas atšiaurioje Suomijos gamtoje. O trečiasis gyvenimo epizodas – Norvegijoje, vykstant metalo muzikos koncertui su šamanizmo elementais. 
  • Harmonija. Mažas miestelis. Sausakimšoje salėje orkestras ruošiasi koncertui, dirigentas prašo tylos. Auštant senas vyriškis žvejoja ir klausosi aplinkinių garsų. Netoliese pražygiuoja karnavalui pasipuošusi grupelė. Savo kambaryje paauglys bando užsidėti kaklaraištį garsiai grojant metalo muzikai. Šmaikštaus filmo režisierius, supažindindamas su maža bendruomene, jos kassavaitinėmis repeticijomis ir dalyvavimais koncertuose, siūlo leistis į garsų harmonijos paieškas.
  • Užsimerkus gyventi paprasčiau. Paveiktas egzistencinės krizės, 1966 m. Johnas Lennonas nusprendžia palikti grupę „The Beatles“ ir tapti profesionaliu aktoriumi. Garsusis atlikėjas atvyksta į Almerijos regioną Ispanijoje, kad nusifilmuotų amerikiečių režisieriaus Richardo Lesterio dramoje „Kaip aš laimėjau karą“. Albacetės miesto mokykloje dirbantis anglų kalbos mokytojas Antonio naudoja „The Beatles“ dainų tekstus kaip pedagoginę priemonę. Jis yra ištikimiausias Johno Lennono gerbėjas. Sužinojęs sensacingą naujieną, kad svajonė pamatyti muzikos dievaitį yra pasiekiama automobiliu, Antonio išsiruošia į nuotykių kupiną kelionę. Ispanas trokšta ne tik susitikti su akylai saugomu dainininku, bet ir paprašyti jo kai ko neįprasto. Kad būtų linksmiau, Antonio priima į mažą automobilį autostopu keliaujančius Lennono gerbėjus: gražuolę dvidešimtmetę Belen, kuri dėl nevykusių santykių bėga nuo įpykusios šeimos bei Bažnyčios, ir maištingą šešiolikmetį Chuanjo, pavargusį nuo nuolatinių konfliktų su senamadišku tėvu. Jaunieji pakeleiviai įsivaizduoja Johną Lennoną kaip laisvės ir vilties simbolį.
  • Mandarinai. Devyniasdešimtųjų ruduo. Vyksta Abchazijos ir Gruzijos karas. Regione esančio estų kaimelio gyventojai Ivo ir Markusas vieninteliai liko čia. Markusas nori nuimti mandarinų derlių, o Ivo nelabai patinka šis sumanymas. Kai karo veiksmai pasiekia vyriškių kiemą, Ivo atranda sužeistą kaukazietį Achemdą. Nekreipdamas dėmesio į gresiantį pavojų vyras priglaudžia karį savo namuose. Markusas tarp žuvusiųjų atranda sužeistą gruziną ir taip pat apgyvendina pas save. Dabar mandarinų augintojai turi malšinti konfliktą, įsiplieskusį po jų pačių stogu.
  • Lūšies valanda. Į kunigę Heleną pagalbos kreipiasi mokslininkė Lisbeta. Jaunas vaikinas, kuris nužudė du senyvo amžiaus žmones, kalėjime bandė nusižudyti kliedėdamas apie Dievą. Jis tapo dalimi eksperimento, kurio metu dovanojant kaliniams gyvūnus bandoma juos sužmoginti, tačiau vaikinas visiškai sužvėrėja. Bijodamos, kad jis vėl norės žudytis, kunigė ir mokslininkė privalo užgniaužti priešiškumą viena kitos atžvilgiu, kad galėtų dirbti išvien. Lenktyniaudamos su laiku dvi moterys pradeda sunkią kelionę į liguisto jaunuolio protą ir sielą.
  • Tiems, kurie nepasakoja istorijų. Australijos aktorė ir šokėja Kym nutaria praleisti atostogas žiemiškoje Bosnijoje ir Hercegovinoje. Susiplanavusi kelionės maršrutą pagal patyrusio gido rekomendacijas ji būtinai nori užsukti į mažą Višegrado miestelį, kuris ribojasi su Serbija. Smalsi moteris pasinaudoja patarimu pernakvoti „romantiškame“ viešbutyje „Vilina Vlas“, tačiau naktį ją kamuoja nemiga. Pamažu Kym išsiaiškina Višegrado šiurpius įvykius ir viešbutyje vykdytas siaubingas egzekucijas. Ji jau nebegali būti tiesiog paprasta turistė. 
  • Gatvė Palerme. Sekmadienio popietė. Nuo Sacharos pučiantis karštas vėjas atneša į Palermą tvankų orą. Dvi draugės Rosa ir Klara atvažiavo čia dalyvauti bičiulės vestuvėse, bet pasiklydo gatvių labirintuose. Jos atsiduria ankštoje gatvelėje, kurioje neįmanoma prasilenkti dviem mašinoms. Tą pačią akimirką į gatvelę iš kitos pusės įsuka močiutės Samiros vairuojamas automobilis su Kalafiorų šeimos nariais. Dvi mašinos susiduria ir sustoja viduryje gatvelės. Tačiau nei dvi merginos, nei šeimos automobilį vairuojanti senolė Samira nepasiruošusios užleisti kelio. Įsiplieskia tikra kova. Pažįstamiems ir atsitiktiniams vyrams nesiseka perkalbėti tyliais žvilgsniais bendraujančių ir neišlipančių iš mašinų moterų vairuotojų. Nieko panašaus anksčiau neregėję gatvelės gyventojai ima statyti sumas už skirtingas mašinas, nes jiems rūpi, kuri iš moterų vis dėlto pasitrauks pirmesnė. Miestą apgaubia vakaras, stoja naktis, tačiau Rosa ir Samira nepasiduoda. Kęsdamos troškulį ir alkį, jos viena kitai leidžia suprasti, kad tai gyvybės arba mirties klausimas.

Ataskaita būtinai bus čia. Iki susitikimo kine!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą