Pradeda erzint mane šita epopėja. Pirmą knygą
ganėtinai smagiai suvartojau, o va antroji jau strigo, nesiskaitė. Labai jau
ištempta viskas; šiek tiek pasistengus visą istoriją būtų galima sutrumpinti
perpus ir ji nuo to nė kiek nesuprastėtų. Dabar gi pirmoje pusėje knygos beveik
nieko nevyksta, o vėliau tik spėk susigaudyt. Visų tų intrigų man jau per daug,
niekada nemėgau tokių dalykų; kraujo marios irgi gerokai perspaustos. Panašu,
kad čia tik pradžia, vėlesnėse knygose skerdynių bus dar daugiau: jei taip, tai
ką tie penki (ar kiek ten jų) karaliai valdys, kai visi išsipjaus? Išdegintą
dykynę?
Personažai irgi kažkokie suprastėję. Du nauji
balsą įgavę veikėjai visiškai neįdomūs, nevykėlis uzurpatorius Theon‘as nervino
kaip reikiant. Pirmoje knygoje taip patikusi Daenerys pavirto užsispyrusia
princese. Sansai vis dar norisi gerai užvožti, kad atsipeikėtų. Įdomiausiais
išliko Tyrion‘as ir Arya, bet ši pusę knygos neturėjo ką veikti. Vis labiau man
patinka Catelyn: ji vienintelė į visą šitą kapojimąsi žiūri iš teisingos
perspektyvos, tik kad nieks jos neklauso. Jon‘as kaip personažas gan plokščias,
bet jo siužetinė linija intriguoja labiausiai. Maloniai šiurpūs tie pasaulio anapus Sienos aprašymai. Žiema artinasi, kyla šalti vėjai, o su jais iš Šiaurės ateina negeri dalykai... Vien dėl to
norisi skaityt toliau, bet nežinau, ar užteks kantrybės. Gi kiekviena iš šitų knygų storesnė už prieš tai buvusią, o veikėjams viskas eina tik blogyn. Nėra tas Martinas toks nenuspėjamas, kaip visi teigia. Tikrai nenuspėjama būtų, jei nors kartą knygoje nutiktų kas nors gero. Ima varginti ta nuolatinė grėsminga atmosfera. Nenorėčiau mesti serijos, kai jau įveikta pora knygų, bet turbūt reiks padaryt pertrauką prieš imant į rankas trečią.
Verdiktas: 7/10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą